sudabras

sudãbras sm. ppr. sing. (2) BzF178(Prk) žr. sidabras: 1. J, Žlv, Jdr, Žml Sako, ka sudãbro rasdavo Sudabrakalny Grž. Suieškok tą sudabro žiedą, kur princesė į vandenį įmetė MitII31. Jis jai padarė aukso ratelį, sudabro krėslą BsMtII68 (Vb). Sudabro lapai, aukso spurgaičiai, ant viršūnaitės gegutė kukuos NS478. | prk.: Upelis tylus sudabro plaukia A1884,417. ^ Barzda balta kaip sudãbras BM91(Brž). 2. col. Ponaitis duoda jam ir aukso, ir sudabro, o Jonas nieko neėmė BM82(Vb). Pardavė lapelę Rygos kupčiukėliui. Užpylė, užpylė balto sudabrėlio NS358(Ppl). Roda duotum, ko gi turėtum: par kalnelį lėktum, sudabrė̃lį piltum (d.) Kr. 3. Tenai auksai, sudabraĩ – kaip te i beištaiso! Mžš. Anam kas parodytų mirtį, i parodytų auksus sudabrùs Sd.